III skyrius
Tapatybės išsaugojimas ir laisvės siekis
1950–1991 m.
Po karo Švedijos lietuvių bendruomenė susidūrė su reikšmingais iššūkiais. Dėl emigracijos į JAV, Kanadą ir Australiją lietuvių skaičius Švedijoje sumažėjo maždaug iki šimto žmonių, veiklą nutraukė studentų organizacija „Šviesa“, o sovietų okupuota Lietuva buvo izoliuota nuo Vakarų pasaulio, todėl tiesioginiai ryšiai su tėvyne tapo nebeįmanomi. Nepaisant šių aplinkybių, bendruomenė, nors ir atsidūrusi lietuviškosios išeivijos veiklos periferijoje, išliko aktyvi: telkė tautiečius, bendradarbiavo su latvių ir estų organizacijomis bei nuolat priminė tarptautinei visuomenei Lietuvos okupacijos ir laisvės siekio klausimus.
Lietuvių Draugija Švedijoje tampa Švedijos lietuvių bendruomene
Bendruomenė įsitraukė į besiformuojantį pasaulio lietuvių organizacijų tinklą, o nuo 1958 m. tampa Pasaulio lietuvių bendruomenės nare.
Parama lituanistiniam švietimui
Švedijos lietuviai aktyviai prisidėjo prie švietimo išeivijoje. Bendruomenės nariai finansiškai rėmė Vokietijoje įsikūrusią Vasario 16-osios gimnaziją, kuri tapo svarbiausiu lituanistinio ugdymo centru pokario Europoje.
Migracija iš Švedijos į kitas šalis
Dalis Švedijoje apsistojusių lietuvių netrukus keliavo toliau — į JAV, Kanadą ir Australiją. Būtent dėl šios emigracijos bendruomenė sumažėjo maždaug iki šimto žmonių.
Baltijos taikos ir laisvės kruizas
1985 m. Švedijos lietuvių atstovai kartu su Pasaulio baltų sąjungos veikėjais dalyvavo Baltijos taikos ir laisvės kruize (Stokholmas–Helsinkis). Akcija subūrė lietuvių, latvių ir estų organizacijas bendram tikslui — siekti Baltijos šalių laisvės ir atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į Sovietų Sąjungos vykdomą okupaciją. Stokholmas tapo vienu svarbiausių šios akcijos centrų. Čia įvyko baigiamieji kruizo renginiai ir demonstracija.
Europos lietuvių studijų savaitė. Gotlando komunikatas
1989 m. rugpjūtį Gotlando saloje, Kathamarsvike vykusios Europos lietuvių studijų savaitės metu buvo pasirašytas Gotlando komunikatas. Jame pabrėžta, kad visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.
Šis dokumentas tapo vienu svarbiausių išeivijos politinių pareiškimų Atgimimo laikotarpiu ir simbolizavo lietuvių vienybę siekiant laisvės. Prie renginio organizavimo prisidėjo ilgametis Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Klemensas Gumauskas.
Pirmadienio demonstracijos (šved. Måndagsrörelsen)
1990 m. kovo 19 d. 12 val. Stokholme, Normalms Torg aikštėje įvyko pirmasis pirmadieninis susitikimas. Jo iniciatoriai — Moderatų partijos sekretorius Gunar Hokmark, Liberalų partijos narys Hokan Holmberg, estų kilmės rašytojai Anders Kung ir Peter Luksep.
Iš viso buvo surengta apie 80 susirinkimų. Susirinkimuose, kurie vyko ir kituose miestuose visoje Švedijoje, buvo reiškiama parama ir solidarumas kovojančioms už laisvės atgavimą estų, latvių ir lietuvių tautoms.
