Lietuvių bendruomenės ištakos Švedijoje

1915–1947 m.

Dar iki Lietuvių Draugijos Švedijoje įsteigimo Švedija buvo svarbiu Lietuvos politinės veiklos, informacijos sklaidos ir lietuvių pabėgėlių prieglobsčio centru.

1915 ir 1917 m.

Stokholmo konferencijos

Stokholmo konferencijos reikalavo tarptautinio Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, lietuvių tautos teisės laisvai apsispręsti dėl savo valstybės ateities ir Lietuvos atstovų pripažinimo teisėtais lietuvių tautos interesų gynėjais tarptautinėje arenoje.

1915 m. Stokholmo lietuvių konferencijos dalyviai (iš kairės): J. Gabrys, M. Yčas ir S. Šilingas (1915 10 11; iš M. Yčo „Atsiminimų“ t. 2, Kaunas, 1935).

1917 m. Stokholmo konferencijos delegatai — Lietuvos atstovai — 1917 m. Stokholmo konferencijos delegatai. Sėdi, iš kairės: dr. Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas. Stovi, iš kairės: Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Stasys Šilingas.

Šaltinis MELC (2018-08-24). Stokholmo lietuvių konferencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. vle.lt/straipsnis/stokholmo-lietuviu-konferencija-1

1917–1918 m.

Lietuvių spaudos biuras Stokholme

1917–1918 m. veikė Igno Šeiniaus iniciatyva įkurtas Lietuvių spaudos biuras Stokholme (šved. Litauiska Pressbyrån), kuris skleidė informaciją apie Lietuvą Skandinavijos spaudoje. 1918 m. biuras Vakarų Europos laikraščiams išplatino žinią apie atkurtą Lietuvos valstybę.

Dagens Nyheter, 1918-02-16, 10 puslapis — žinia apie atkurtą Lietuvos valstybę — *Dagens Nyheter*, 1918-02-16, Sida 10. Spustelėkite, kad pamatytumėte visą puslapį. tidningar.kb.se

Šaltinis MELC (2008-06-30). Lietuvių spaudos biuras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. vle.lt/straipsnis/lietuviu-spaudos-biuras

1889–1959

Ignas Jurkūnas-Šeinius

1915–1959 m. Švedijoje gyveno rašytojas, diplomatas ir visuomenės veikėjas Ignas Jurkūnas-Šeinius (1889–1959). 1917 m. švedų kalba išleido knygą Litauisk kultur (Lietuvių kultūra), kurioje Švedijos visuomenei pristatė Lietuvos meną, muziką ir kultūrą.

Vėliau I. Šeinius paskelbė reikšmingų antisovietinės publicistikos veikalų: Den röda floden stiger (Raudonasis tvanas, 1940), Den röda resan (Raudonoji kelionė, 1943) ir Den röda floden svämmar över (Raudonasis tvanas užplūsta, 1945).

I. Šeiniaus kultūrinę veiklą tęsė jo sūnus Irvis Scheynius. Jis išleido eilėraščių rinkinį Litauisk lärdom (Lietuviška išmintis, 1990) ir autobiografinį romaną Nora Latin (Šiaurės Lotynija, 1999).

I. Šeiniaus anūkas Ignas Scheynius aktyviai prisideda prie Lietuvos ir Švedijos kultūrinių ryšių puoselėjimo. Jis rūpinasi Lietuvos įvaizdžio sklaida Švedijoje, inicijuoja ir remia kultūrinius projektus. 2018–2026 m. buvo Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondo valdybos narys.

1925–1940 m.

Švedų lietuvių draugija Stokholme

Stokholme veikė Švedų-lietuvių draugija, įkurta I. Šeiniaus iniciatyva. Draugijos tikslas buvo stiprinti Lietuvos ir Švedijos kultūrinius, mokslinius bei visuomeninius ryšius. Veikla atnaujinta 1990 m.

Šaltinis svensklitauiska.se

1943–1946 m.

Lietuvių komitetas

1943–1946 m. Stokholme veikė (iš pradžių slaptas) lietuvių politinės veiklos ir informacijos sklaidos centras, pasivadinęs Lietuvių komitetu. Pirmieji nariai buvo A. Vokietaitis, V. Gylys, I. Jurkūnas-Šeinius ir Vl. Žilinskas.

Komitetas palaikė ryšius su Lietuva, Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, Jungtine Karalyste ir JAV, rinko bei perdavė informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, taip pat informavo Švedijos visuomenę apie Lietuvos politinę ir socialinę situaciją.

Tapęs Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo įgaliotiniu, komitetas teikė pagalbą ir finansinę paramą į Švediją atvykstantiems lietuviams bei prisidėjo prie pažeidžiamų asmenų evakavimo iš Lietuvos organizavimo.

Archyvinio dokumento fragmentas su užrašu „litauiska komitee“ — Archyvinio dokumento fragmentas su užrašu *litauiska komitee*.

Namas Odengatan 45 Stokholme, kuriame buvo įsikūręs Lietuvių komitetas ir A. Vokietaičio butas. *Edward Partners nuotr.* Šaltinis: vkpk.lt

Šaltinis Säkerhetspolisens (SÄPO) arkiv.

1943–1947 m.

Pabėgėlių keliai į Švediją

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Švediją atvyksta pirmieji lietuviai pabėgėliai. Dauguma jų — politiniai emigrantai, bėgantys nuo sovietinės okupacijos. Jie Švediją pasiekė įvairiais keliais: laivais iš Lietuvos pajūrio, bėgdami iš nacių darbų stovyklų Suomijoje ir Norvegijoje, ar pasislėpę prekybiniuose laivuose iš Gdansko.

1945 m. Švediją pasiekia Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai. Švedija tapo svarbia prieglobsčio vieta nuo karo ir sovietinės okupacijos besitraukiantiems lietuviams.

1945 m. rugpjūčio 24 d. Švedijos ataskaita apie atvykusius lietuvius — 1945 metų rugpjūčio mėnesį Štuthofo kaliniai pasiekia Švediją. Švedijos nacionalinis archyvas. Ištrauka iš asmens bylos SE/RA/420393/01/F/F 1/F 1 B/6652.

Šaltinis Švedijos lietuviai: likimai ir darbai (1997). Santara, Baltijos kultūros fondas.

Kitas skyrius Lietuviai Švedijoje po Antrojo pasaulinio karo